Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
lt
En

2017 metai

Informacija atnaujinta 2020-01-06 12:45:11

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto teisėtumo

• LVAT 2017 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4872-575/2017 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas būtinas dėl teisingumo interesų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui

(su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą).

• Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui

(visą nutarimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

• LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1-575/2019

(visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies teisėtumo

• LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2766-438/2017 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 26 d. redakcija), 33 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatyta, kad ,,[t]arnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją“, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis (2015 m. kovo 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad ,,[k]riminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant <...> tarnybinius nusižengimus“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui inter alia jo apimam proporcingumo elementui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,[p]piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“; ar Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 26 d. redakcija), 33 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. redakcija), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis (2015 m. kovo 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą klausimą procedūra, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai ,,[p]piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 109 straipsnio 1 ir 3 dalims

(su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą). 

• Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 122-6093) 19 straipsnio 3 dalies nuostata „Kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant <...> tarnybinius nusižengimus“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 122-6123) nuostata „Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją <...>“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 75-3761) 1 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija; TAR, 2015, Nr. 2015-10814) 33 straipsnio 1 dalies nuostata „Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją <...>“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

(visą nutarimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

• LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3244-438/2019

(visą nutarties tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl Žuvininkystės įstatymo 14 2 straipsnio 4 dalies teisėtumo

• LVAT 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1597-575/2017 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14 2 straipsnio 4 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) neprieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos imperatyvui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai; ar Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14 2 straipsnio 4 dalis (2014 m. kovo 13 d. įstatymo Nr. XII-781 redakcija) tiek, kiek joje nenustatyta formulė (inter alia jos kintamieji bei kiekvienam iš jų priskiriama reikšmė (balai), pagal kurią nustatomas ūkio subjektas – aukciono dėl teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas laimėtojas, neprieštaravo konstitucinio teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos imperatyvui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai

(su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą).

• Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14 2 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija; TAR, 2014-03-19, Nr. 3218) 4 dalis tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai buvo pavesta nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ūkio subjektams suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui

(visą nutarimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

• LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2018 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2997-575/2018

(visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, inter alia jo 5 straipsnio 3 dalies, 26 straipsnio 1 dalies teisėtumo

• LVAT 2017 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-184-492/2017 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas, inter alia jo 5 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 1 dalis (1998 m. balandžio 28 d. įstatymo Nr. VIII-717 redakcija, su pakeitimais, atliktais 2007 m. birželio 14 d. įstatymu Nr. X-1182) tiek, kiek juose eksplicitiškai nenumatyta materialinė ministro atsakomybė už neteisėta kalta veika atliekant ministerijos vidaus administravimą, inter alia skiriant tarnybines nuobaudas, valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui valstybės įstaigos tarnauja žmonėms, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės ir žalos atlyginimo principams

(su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą).

• Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 8 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas (Žin., 1998, Nr. 41-1131) tiek, kiek jame nenustatyta materialinė ministro atsakomybė už įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus ministerijos, įstaigų prie ministerijos atžvilgiu, inter alia skiriant tarnybines nuobaudas, neteisėta kalta veika valstybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

(visą nutarimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

• LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018

(visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ 1 punkto teisėtumo

• LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2685-492/2017 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ (Žin., 2000, Nr. 61-1865) 1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 23 straipsniui, 46 straipsnio 2 ir 3 dalims, teisinės valstybės principui

(su nutartimi galite susipažinti paspaudę šią nuorodą).

• Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ (Žin., 2000, Nr. 61-1865) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams

(visą nutarimo tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą).

• LVAT galutinai ginčą išnagrinėjo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2998-492/2018

(visą sprendimo tekstą galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą).